Nebūsiu originali, bet šiuo atveju nėra tinkamesnio žodžių žaismo, kaip Sonatos aprašytasis kaklo istorijos virsmas į kaklo isteriją. Mezgimo zonos dienoraštyje suskaičiavau jau mažiausiai tris įrašus, skirtus Inspira Cowl... O aš pati esu kuo tikriausias isterijos pavyzdys.
Intrigavo ir žavėjo. Žavėjo ir intrigavo. Viliojo pabandyti. Gundė!
Sugundė. Ir dar ne bet kaip. Vos pradėjusi pirmąjį jau žinojau, kad vienu neapsiribosiu. O turėdama jau du žinau, kad tai tikrai dar ne pabaiga. Aš, kuri niekada nemezgė vienodų daiktų, nes tai per daug nuobodu...
Pasiteisinimui turiu pasakyti, kad nė trupučio jie nevienodi. Na, principas tas pats, bet rezultatai tai skiriasi kaip diena ir naktis! Beje, pats įdomumas slypi būtent rezultato laukime ir proceso stebėjime. Niekada nežinai, kas laukia už kampo, t. y., už poros eilių ir siūlų gijų...
Žaižaruojantis kaip vynas taurėje...
O gal žybsintis nakties atšvaitais toli vandenyne...
Jie tokie. Permainingi, chameleoniški, viliojantys, įtraukiantys.
Ir šilti.
Šiltesni net už imbierinę arbatą.
