Spėkit, kaip nutinka, kad Kalėdų jausmas ima ir aplanko visai ne tuo laiku, kai privaloma?
Pasitaiko. Ypač, kai imi ir dar šiluma alsuojantį rugpjūtį nusprendi veltis į avantiūrą, kuri vadinasi SWAP.
Įsivėliau. ir šiandien džiaugiuosi ankstyvu ir šiltu Kalėdų jausmu. Grįžusią iš darbo pasitiko mažasis su dėžute rankose: mama, tu kažkodėl gavai siuntinį! (Ne toks jau ir dažnas reiškinys mūsų namuose, tie siuntiniai...)
Ardau.
| Rankose čežantis paketas |
-Mama, čia kas, auskarai? -Ne. Mama ne tik auskarais mėgsta puoštis, bet ir dievina dailius rankų darbo mezginių žymeklius, todėl fantastiški karuliai priverčia akis sužibėti neprasčiau, nei kokia nauja pora auskarų :)
| Grooooožis! |
O amžinai šąlančias rankas nuo dabar šildys TA pora riešinių, kurių pati šiemet taip ir neprisiruošiu nusimegzti, mezgimo mūzai išplasnojus nežinomais keliais...
| Ne itin mėgstu nešioti pirštines, bet bepirščiai dalykėliai, net saldu, kaip džiugina. |
Iš čežančio popieriaus išvynioju auksinę dėžutę. Kas gi dar?
| Mmmmm.... |
O čia jau tikras Kalėdų skonis, kvapas ir saldumas! Kuo greičiausiai paslėptas nuo šeimynykščių su viltimi išsaugoti iki to teisingo meduolių valgymo ryto.
| Meduoliai, žinoma! |
Neįtikėtinai geras Kalėdų jausmas. Ačiū, miela bendravarde Jurga, įtartinai idealiai pataikiusi parinkti čežančio paketo turinį!
|
| Ir štai: visas lobis vienoje vietoje |
P. S. Tik vienas kirminukas dabar labai graužia širdelę. Prisižiūrėjusi, kokias dovanas gauna kitos dalyvės ir va gavau pati, bijau, kad per mažai pasistengiau prieš išsiųsdama saviškę... Bet tikrai - ji iš visos širdies ir su meile. Tik be swapinės patirties.