2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

Maži džiaugsmai (antras dublis)

Yra dalykų, kuriais girtis nepadoru. Yra dalykų, kuriais girtis galima. Yra dalykų, kuriais girtis būtina ir privaloma!
Ir giriuosi. Gal dėl to, kad žiema. Gal ne. Žiedai juk džiugina bet kuriuo metų laiku. O čia – beveik kalėdiniai...

Phaiocalanthe Kryptonite mano kolekcijoje atsirado praėjusią žiemą – vasarį. Per pietų pertrauką (hm, tai tampa jau tendencija – geriausi dalykai įsigyjami būtent pietų pertraukos metu. Verta susimąstyti!). Reikėjo matyti, kokiomis akimis kolega žiūrėjo į mane, bandančią tą trapų belapį nelabai suvokiamą padarą susukti į skraistę ir dar pakišti po palto skvernu... Parvežimas įvyko sėkmingai, žydėjo ant vėsios palangės darbo kabinete dar gana ilgai. Žmonės, kuriems vazonas su žaliomis „morkomis“ buvo iškilmingai pristatomas orchidėja, kraipė galvas. Pavasariop jaunų auginių lapai „išsivyniojo“, augalas tapo panašesnis į augalą, aistros aprimo. Vasarą prieš atostogas orchidėja pagaliau parkeliavo į namus, buvo persodinta ir šiltajam sezonui įkurdinta balkone. O spalio pabaigoje išdidi Kriptonito šeimininkė (kchm kchm) forume pradėjo girtis lendančiais pažadais!

Gruodis. Žydi. Nuotraukoje trys žiedai, vakar išsiskleidė ketvirtasis, dar laukia du pumpurai. Tikrai smagus augalas – rekomenduoju.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą