Žinot, kas yra žiemos miegas?
Aš žinau.
Žiemos miegu aš užmingu tik tik pradėjus trumpėti dienoms ir ilgėti naktims... Ir gyvenu - snūduriuodama - iki pavasario saulei paliejant varveklių lašus. Snūduriuodama, pamiršdama mažus, bet šiltus gyvenimo stebuklėlius, nepastebėdama smulkmenų, galinčių tapti spinduliuojančiu džiugesiu.
O jų būta.
Gerai pagalvojus, net snūduriuodama sugebėjau džiaugtis žiedais savo namų languose. Ir virbalai rankose nenustojo švytruoti net lėtu, baltu, žiemišku mieguistu periodu... Ir renginiuose pabūta!
Bet - miegota... O dabar jau pats laikas prabusti ir keltis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą