Smagu ištrūkti iš rutinos.
Žinoma, ir kasdienybė gali būti labai įdomi. Dokumentai, susitikimai, pokalbiai. Vinukai, varžteliai, kompaktiniai diskai, laidai, dėžės, peiliai, samčiai, keptuvės, sniego kastuvas. Pirkinių krepšys. Ausinukas, knyga, virbalai, biseris. Kaip malda kartojamos frazės: Pamokas paruošėt? Kuprines susikrovėt? Rūbai suruošti? Indus susitvarkėt? VĖL PASTABA??? Et...
...O vakar švietė saulė. Gražus baltas saulėtas žiemos sekmadienis. Tiesa, Kauno danguje saulės nebesimatė per debesis, o ir snyguriavo, bet saulėtos dienos nuotaika nedingo. Popietė su LOD bendraminčiais prabėgo kaip mirksnis. Kaip vis dėlto trūksta to gyvo buvimo kartu... Net nekalbu apie tai, kad seminaruose nagrinėjame aktualius klausimus, kylančius domintis nuostabiais augalais. Daug ką galima susirasti ir susižinoti pasauliniame žiniatinklyje. Daug ką galima perskaityti specializuotoje literatūroje. Bet gyvo žodžio tai nepakeis.
Man gera būti tarp tų žmonių. Mano kasdienybę tai nuspalvina ryškesnėmis spalvomis. Susitikimai išvaiko debesuotą niūrą ir įžiebia saulę. Pasaulis vėl ir vėl tampa saulėtu!
2011 m. sausio 24 d., pirmadienis
2011 m. sausio 21 d., penktadienis
Po tylos
Ilgokai tylėjau.
Labai jau intensyvus laikotarpis toji žiema, stebėtinai. Kalėdos. Tarpušventis. Naujųjų sutiktuvės. Darbasdarbasdarbasdarbasdarbas... Labai gailiuosi, kad nesuspėjau įamžinti vyniojamų dovanoms kalėdinių skarų. Gimstantys mintyse dienoraščio įrašai buvo tyliai nugramzdinti nebūtin dėl nuolatinės laiko stokos. Bet...
Šiandien – lengvas atokvėpis. Porą laisvesnių akimirkų bandau išnaudoti palikdama pėdsaką čia. Tą porą, kurios, net ir labai norėdama, negaliu sau leisti išnaudoti su virbalais rankose. Virbalus paimsiu vakare, pagaminusi šeimai vakarienę, o čia tiesiog atsinešu trumpų išnaudotų akimirkų rezultatą... Vieną iš jų.
Aš beveik niekada nemūviu pirštinių. Nemėgstu. Ypač nuo to laiko, kai „atradau“ riešines. Nežinau, kokia mūza, ant kurio peties ir kada man nutūpė, kad ryžausi pradėti megzti SAU pirštines, ir dar raštuotas! Nieko net panašaus gyvenime nebuvau mezgusi! Matyt, kalta baltoji žiema... Na, ir dar Ravelry lobynai. Beklaidžiojant po juos į galvą šauna dar beprotiškesnių idėjų... Ir todėl net nemanau, kad mano Ruba'iyat Mittens yra paskutinės numegztos pirštinės šią baltą šaltą... Man patiko. Planavimas, procesas, rezultatas – viskas tobula. (Na gerai, aš žinau, ką padariau ne taip ir kad kitą kartą turiu daryti teisingai). (Ai, o kad ardžiau ir permezgiau vieną pirštinę tam, kad suvienodinčiau dydį, tegu istorija visai nutyli). Tobuli siūlai, pirkti tobuloje parduotuvėje. Tobulai jaukūs mezgamieji vakarai, plepant su vaikais ir mėgaujantis vyno taure (daugiau nei viena taurė per pirštinių mezgimo vakarą nerekomenduotina, antraip ateinantis vakaras nesunkiai gali tapti ardymo...).
Matyt, teks išmokti pirštines naudoti pagal paskirtį.
Labai jau intensyvus laikotarpis toji žiema, stebėtinai. Kalėdos. Tarpušventis. Naujųjų sutiktuvės. Darbasdarbasdarbasdarbasdarbas... Labai gailiuosi, kad nesuspėjau įamžinti vyniojamų dovanoms kalėdinių skarų. Gimstantys mintyse dienoraščio įrašai buvo tyliai nugramzdinti nebūtin dėl nuolatinės laiko stokos. Bet...
Šiandien – lengvas atokvėpis. Porą laisvesnių akimirkų bandau išnaudoti palikdama pėdsaką čia. Tą porą, kurios, net ir labai norėdama, negaliu sau leisti išnaudoti su virbalais rankose. Virbalus paimsiu vakare, pagaminusi šeimai vakarienę, o čia tiesiog atsinešu trumpų išnaudotų akimirkų rezultatą... Vieną iš jų.
Aš beveik niekada nemūviu pirštinių. Nemėgstu. Ypač nuo to laiko, kai „atradau“ riešines. Nežinau, kokia mūza, ant kurio peties ir kada man nutūpė, kad ryžausi pradėti megzti SAU pirštines, ir dar raštuotas! Nieko net panašaus gyvenime nebuvau mezgusi! Matyt, kalta baltoji žiema... Na, ir dar Ravelry lobynai. Beklaidžiojant po juos į galvą šauna dar beprotiškesnių idėjų... Ir todėl net nemanau, kad mano Ruba'iyat Mittens yra paskutinės numegztos pirštinės šią baltą šaltą... Man patiko. Planavimas, procesas, rezultatas – viskas tobula. (Na gerai, aš žinau, ką padariau ne taip ir kad kitą kartą turiu daryti teisingai). (Ai, o kad ardžiau ir permezgiau vieną pirštinę tam, kad suvienodinčiau dydį, tegu istorija visai nutyli). Tobuli siūlai, pirkti tobuloje parduotuvėje. Tobulai jaukūs mezgamieji vakarai, plepant su vaikais ir mėgaujantis vyno taure (daugiau nei viena taurė per pirštinių mezgimo vakarą nerekomenduotina, antraip ateinantis vakaras nesunkiai gali tapti ardymo...).
Matyt, teks išmokti pirštines naudoti pagal paskirtį.
2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis
Maži džiaugsmai (antras dublis)
Yra dalykų, kuriais girtis nepadoru. Yra dalykų, kuriais girtis galima. Yra dalykų, kuriais girtis būtina ir privaloma!
Ir giriuosi. Gal dėl to, kad žiema. Gal ne. Žiedai juk džiugina bet kuriuo metų laiku. O čia – beveik kalėdiniai...
Phaiocalanthe Kryptonite mano kolekcijoje atsirado praėjusią žiemą – vasarį. Per pietų pertrauką (hm, tai tampa jau tendencija – geriausi dalykai įsigyjami būtent pietų pertraukos metu. Verta susimąstyti!). Reikėjo matyti, kokiomis akimis kolega žiūrėjo į mane, bandančią tą trapų belapį nelabai suvokiamą padarą susukti į skraistę ir dar pakišti po palto skvernu... Parvežimas įvyko sėkmingai, žydėjo ant vėsios palangės darbo kabinete dar gana ilgai. Žmonės, kuriems vazonas su žaliomis „morkomis“ buvo iškilmingai pristatomas orchidėja, kraipė galvas. Pavasariop jaunų auginių lapai „išsivyniojo“, augalas tapo panašesnis į augalą, aistros aprimo. Vasarą prieš atostogas orchidėja pagaliau parkeliavo į namus, buvo persodinta ir šiltajam sezonui įkurdinta balkone. O spalio pabaigoje išdidi Kriptonito šeimininkė (kchm kchm) forume pradėjo girtis lendančiais pažadais!
Gruodis. Žydi. Nuotraukoje trys žiedai, vakar išsiskleidė ketvirtasis, dar laukia du pumpurai. Tikrai smagus augalas – rekomenduoju.
Ir giriuosi. Gal dėl to, kad žiema. Gal ne. Žiedai juk džiugina bet kuriuo metų laiku. O čia – beveik kalėdiniai...
Phaiocalanthe Kryptonite mano kolekcijoje atsirado praėjusią žiemą – vasarį. Per pietų pertrauką (hm, tai tampa jau tendencija – geriausi dalykai įsigyjami būtent pietų pertraukos metu. Verta susimąstyti!). Reikėjo matyti, kokiomis akimis kolega žiūrėjo į mane, bandančią tą trapų belapį nelabai suvokiamą padarą susukti į skraistę ir dar pakišti po palto skvernu... Parvežimas įvyko sėkmingai, žydėjo ant vėsios palangės darbo kabinete dar gana ilgai. Žmonės, kuriems vazonas su žaliomis „morkomis“ buvo iškilmingai pristatomas orchidėja, kraipė galvas. Pavasariop jaunų auginių lapai „išsivyniojo“, augalas tapo panašesnis į augalą, aistros aprimo. Vasarą prieš atostogas orchidėja pagaliau parkeliavo į namus, buvo persodinta ir šiltajam sezonui įkurdinta balkone. O spalio pabaigoje išdidi Kriptonito šeimininkė (kchm kchm) forume pradėjo girtis lendančiais pažadais!
Gruodis. Žydi. Nuotraukoje trys žiedai, vakar išsiskleidė ketvirtasis, dar laukia du pumpurai. Tikrai smagus augalas – rekomenduoju.
Maži džiaugsmai
Vis artėjant šventėms ir geometrine progresija augant žmonių, paklaikusiomis akimis besiblaškančių parduotuvėse, skaičiui, džiaugiuosi dėl kitų dalykų. Tokių, kurių atsiradimas mano gyvenime ir daro jį saulėtu. Tokių, kaip šis saulės spalva žydintis cimbidis...
Čia mano šeštoji orchidėja. Į namus ji atkeliavo niūrų 2006–ųjų lapkritį. Dovana, kurią rinkausi pati. Nepajėgiau atsispirti švytinčiai geltonai spalvai ir tulpių kvapui... Nesvarbu, kad po žydėjimo buvo meiliai pervadinta viksva, ajeru ir kitais malonybiniais žodelyčiais vardelyčiais... Ir nesvarbu, kad tuos vardus kaip kokius ordinus dėvėjo iki pat 2010 rudens, kai vieną dieną ėmė ir pateikė deklaraciją:
Čia mano šeštoji orchidėja. Į namus ji atkeliavo niūrų 2006–ųjų lapkritį. Dovana, kurią rinkausi pati. Nepajėgiau atsispirti švytinčiai geltonai spalvai ir tulpių kvapui... Nesvarbu, kad po žydėjimo buvo „Dėmesio, žydėsiu!“
Va ir žydi. Ir švyti geltoniu niūrioje gruodžio kasdienybėje. Ir kvepia tulpėmis. O aš turiu vilties, kad (pagaliau! po visų gąsdinimų ir grasinimų) atsirado supratimas ir sutarimas, kaip mums su išdidžiuoju cimbidžiu draugauti toliau...
2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis
Pirkinių sąrašas savaitgaliui artėjant
Dauginti tris keturis kartus!
450 g miltų
150 g cukraus
100 g margarino
2 kiaušiniai
100 g medaus
2 a. š. gesintos sodos
prieskonių - gvazdikėliai, imbieras, kardamonas, muškato riešutas, cinamonas...
O viskas prasidėjo čia...
150 g cukraus
100 g margarino
2 kiaušiniai
100 g medaus
2 a. š. gesintos sodos
prieskonių - gvazdikėliai, imbieras, kardamonas, muškato riešutas, cinamonas...
O viskas prasidėjo čia...
Kviečiu į pasimatymą...
...sekmadienį popiet.
Gruodžio 12 d. 14 val. Vilniuje, Rasų g. 50A (LOD atstovybėje), vyks trečiasis Lietuvos orchidėjininkų draugijos organizuojamas praktinis seminaras. Mindaugas papasakos apie Dendrobium genties orchidėjas, Asta pabers patarimų, kaip išsirinkti orchidėją, tinkančią būtent Jūsų namams, taip pat pasikartosime antrojo seminaro (Cymbidium gentis) medžiagą, atsakinėsime į visokiausius Jūsų klausimus apie orchidėjas...
Seminaro dalyviams privaloma atsinešti gerą nuotaiką!
Išsamesnė informacija čia.
Gruodžio 12 d. 14 val. Vilniuje, Rasų g. 50A (LOD atstovybėje), vyks trečiasis Lietuvos orchidėjininkų draugijos organizuojamas praktinis seminaras. Mindaugas papasakos apie Dendrobium genties orchidėjas, Asta pabers patarimų, kaip išsirinkti orchidėją, tinkančią būtent Jūsų namams, taip pat pasikartosime antrojo seminaro (Cymbidium gentis) medžiagą, atsakinėsime į visokiausius Jūsų klausimus apie orchidėjas...
Seminaro dalyviams privaloma atsinešti gerą nuotaiką!
Išsamesnė informacija čia.
2010 m. gruodžio 2 d., ketvirtadienis
Žiemos jausmas
Taip, ji atėjo. Su šalčiu, su sniegeliu, slidžiais šaligatviais ir užšalusiomis balutėmis, taip ir viliojančiomis čiūžtelėti pro šalį einančius vaikus. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi švaria baltuma kieme. Taip, šalta, taip, slidu, bet balta ir šviesu! Vakar palaimingai leidau laisvą dieną (koks visgi gėris yra mamadieniai) namuose viena ir mėgavausi saulės spinduliuose švytinčio sniegelio vaizdu už lango. Puodelis žaliosios imbierinės arbatos su apelsinų žievelėmis, virbalų skambčiojimas, ant kelių šildantis mezginys... Kalėdinių dovanų krūvelė dar paaugo. Ech, gera...
Šiandien vėl rinkimosi diena - mintyse derinu spalvas, modelius, sprendžiu, kokio projekto (ir kam adresuoto) imtis šiandien vakare. Stebėtina, bet turbūt pirmą kartą gyvenime nebereikės stumdytis dovanų ieškotojų balagane. (Cha cha, juk pirmoji dovana pradėta dar spalio pabaigoje – absoliučiai nebūdingas veiksmas man, paskutinių naktų mėgėjai...). Šiek tiek mezginių šiltumo, šiek tiek meduolių saldumo (ar tik ne laikas pradėti ir jais rūpintis?) ir žolelių arbatos kvapnumo... Geras tas žiemos ir Kalėdų jausmas...
Šiandien vėl rinkimosi diena - mintyse derinu spalvas, modelius, sprendžiu, kokio projekto (ir kam adresuoto) imtis šiandien vakare. Stebėtina, bet turbūt pirmą kartą gyvenime nebereikės stumdytis dovanų ieškotojų balagane. (Cha cha, juk pirmoji dovana pradėta dar spalio pabaigoje – absoliučiai nebūdingas veiksmas man, paskutinių naktų mėgėjai...). Šiek tiek mezginių šiltumo, šiek tiek meduolių saldumo (ar tik ne laikas pradėti ir jais rūpintis?) ir žolelių arbatos kvapnumo... Geras tas žiemos ir Kalėdų jausmas...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)