2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

Maži džiaugsmai (antras dublis)

Yra dalykų, kuriais girtis nepadoru. Yra dalykų, kuriais girtis galima. Yra dalykų, kuriais girtis būtina ir privaloma!
Ir giriuosi. Gal dėl to, kad žiema. Gal ne. Žiedai juk džiugina bet kuriuo metų laiku. O čia – beveik kalėdiniai...

Phaiocalanthe Kryptonite mano kolekcijoje atsirado praėjusią žiemą – vasarį. Per pietų pertrauką (hm, tai tampa jau tendencija – geriausi dalykai įsigyjami būtent pietų pertraukos metu. Verta susimąstyti!). Reikėjo matyti, kokiomis akimis kolega žiūrėjo į mane, bandančią tą trapų belapį nelabai suvokiamą padarą susukti į skraistę ir dar pakišti po palto skvernu... Parvežimas įvyko sėkmingai, žydėjo ant vėsios palangės darbo kabinete dar gana ilgai. Žmonės, kuriems vazonas su žaliomis „morkomis“ buvo iškilmingai pristatomas orchidėja, kraipė galvas. Pavasariop jaunų auginių lapai „išsivyniojo“, augalas tapo panašesnis į augalą, aistros aprimo. Vasarą prieš atostogas orchidėja pagaliau parkeliavo į namus, buvo persodinta ir šiltajam sezonui įkurdinta balkone. O spalio pabaigoje išdidi Kriptonito šeimininkė (kchm kchm) forume pradėjo girtis lendančiais pažadais!

Gruodis. Žydi. Nuotraukoje trys žiedai, vakar išsiskleidė ketvirtasis, dar laukia du pumpurai. Tikrai smagus augalas – rekomenduoju.

Maži džiaugsmai

Vis artėjant šventėms ir geometrine progresija augant žmonių, paklaikusiomis akimis besiblaškančių parduotuvėse, skaičiui, džiaugiuosi dėl kitų dalykų. Tokių, kurių atsiradimas mano gyvenime ir daro jį saulėtu. Tokių, kaip šis saulės spalva žydintis cimbidis...
Čia mano šeštoji orchidėja. Į namus ji atkeliavo niūrų 2006–ųjų lapkritį. Dovana, kurią rinkausi pati. Nepajėgiau atsispirti švytinčiai geltonai spalvai ir tulpių kvapui... Nesvarbu, kad po žydėjimo buvo meiliai pervadinta viksva,  ajeru ir kitais malonybiniais žodelyčiais vardelyčiais... Ir nesvarbu, kad tuos vardus kaip kokius ordinus dėvėjo iki pat 2010 rudens, kai vieną dieną ėmė ir pateikė deklaraciją:

„Dėmesio, žydėsiu!“

Va ir žydi. Ir švyti geltoniu niūrioje gruodžio kasdienybėje. Ir kvepia tulpėmis. O aš turiu vilties, kad (pagaliau! po visų gąsdinimų ir grasinimų) atsirado supratimas ir sutarimas, kaip mums su išdidžiuoju cimbidžiu draugauti toliau...

2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis

Pirkinių sąrašas savaitgaliui artėjant

Dauginti tris keturis kartus!

450 g miltų
150 g cukraus
100 g margarino
2 kiaušiniai
100 g medaus
2 a. š. gesintos sodos
prieskonių - gvazdikėliai, imbieras, kardamonas, muškato riešutas, cinamonas...

O viskas prasidėjo čia...

Kviečiu į pasimatymą...

...sekmadienį popiet.

Gruodžio 12 d. 14 val. Vilniuje, Rasų g. 50A (LOD atstovybėje), vyks trečiasis Lietuvos orchidėjininkų draugijos organizuojamas praktinis seminaras. Mindaugas papasakos apie Dendrobium genties orchidėjas, Asta pabers patarimų, kaip išsirinkti orchidėją, tinkančią būtent Jūsų namams, taip pat pasikartosime antrojo seminaro (Cymbidium gentis) medžiagą, atsakinėsime į visokiausius Jūsų klausimus apie orchidėjas...

Seminaro dalyviams privaloma atsinešti gerą nuotaiką!

Išsamesnė informacija čia.

2010 m. gruodžio 2 d., ketvirtadienis

Žiemos jausmas

Taip, ji atėjo. Su šalčiu, su sniegeliu, slidžiais šaligatviais ir užšalusiomis balutėmis, taip ir viliojančiomis čiūžtelėti pro šalį einančius vaikus.  Aš nuoširdžiai džiaugiuosi švaria baltuma kieme. Taip, šalta, taip, slidu, bet balta ir šviesu! Vakar palaimingai leidau laisvą dieną (koks visgi gėris yra mamadieniai) namuose viena ir mėgavausi saulės spinduliuose švytinčio sniegelio vaizdu už lango. Puodelis žaliosios imbierinės arbatos su apelsinų žievelėmis, virbalų skambčiojimas, ant kelių šildantis mezginys... Kalėdinių dovanų krūvelė dar paaugo. Ech, gera...

Šiandien vėl rinkimosi diena - mintyse derinu spalvas, modelius, sprendžiu, kokio projekto (ir kam adresuoto) imtis šiandien vakare. Stebėtina, bet turbūt pirmą kartą gyvenime nebereikės stumdytis dovanų ieškotojų balagane. (Cha cha, juk pirmoji dovana pradėta dar spalio pabaigoje – absoliučiai nebūdingas veiksmas man, paskutinių naktų mėgėjai...). Šiek tiek mezginių šiltumo, šiek tiek meduolių saldumo (ar tik ne laikas pradėti ir  jais rūpintis?) ir žolelių arbatos kvapnumo... Geras tas žiemos ir Kalėdų jausmas...