2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

Apie isteriją


Nebūsiu originali, bet šiuo atveju nėra tinkamesnio žodžių žaismo, kaip Sonatos aprašytasis kaklo istorijos virsmas į kaklo isteriją. Mezgimo zonos dienoraštyje suskaičiavau jau mažiausiai tris įrašus, skirtus Inspira Cowl... O aš pati esu kuo tikriausias isterijos pavyzdys.

Intrigavo ir žavėjo. Žavėjo ir intrigavo. Viliojo pabandyti. Gundė!

Sugundė. Ir dar ne bet kaip. Vos pradėjusi pirmąjį jau žinojau, kad vienu neapsiribosiu. O turėdama jau du žinau, kad tai tikrai dar ne pabaiga. Aš, kuri niekada nemezgė vienodų daiktų, nes tai per daug nuobodu...

Pasiteisinimui turiu pasakyti, kad nė trupučio jie nevienodi. Na, principas tas pats, bet rezultatai tai skiriasi kaip diena ir naktis! Beje, pats įdomumas slypi būtent rezultato laukime ir proceso stebėjime. Niekada nežinai, kas laukia už kampo, t. y., už poros eilių ir siūlų gijų...

Žaižaruojantis kaip vynas taurėje...
O gal žybsintis nakties atšvaitais toli vandenyne...
Jie tokie. Permainingi, chameleoniški, viliojantys, įtraukiantys.

Ir šilti. 
Šiltesni net už imbierinę arbatą.

2011 m. rugsėjo 24 d., šeštadienis

Rudenėjant

Vasara čia buvo, čia nebėra... Šiemet ji traukiasi gana vangiai, jei žiūrėtume į už lango vis dar žaliuojančius medžius. Tiesa, po truputėlį jau gausėja nežalių lapų ant žemės, oras dažnai šaltas ir lietingas, rytais karaliauja pieno tirštumo rūkai ir rasos karolėliais nusėti voratinkliai. Bet – dar nebuvo šalnos, dar negirgžda dangumi paukščių virtinės. Tik va tas košiantis vėjas ir akivaizdžiai trumpėjančios dienos...

Ir ilgėjantys vakarai. Su obuolių pyragais, žolelių arbata ir virbalais rankose. Ir pamažu medvilnę ir liną pakeitusia vilna.

Kol ruduo savo stebuklinga lazdele dar nepalietė medžių ir nenuspalvino ryškiomis akį džiuginančiomis spalvomis, galima spalvas pasikviesti savo iniciatyva. Ir nušauti ne vieną zuikį! Apsisaugoti nuo to košiančio vėjo, pavyzdžiui. Ir susirasti būdą išsiskirti iš rudeniop vis tamsėjančių praeivių spalvų paletės. Ir šiaip, palepinti savo moterišką tuštybę.

Ką daro moterys, turėdamos laisvo laiko? Eina į parduotuves. Aš irgi einu. Į Mezgimo zoną. Kai iš anksto žinau, kad turėsiu laiko ir galėsiu ten užeiti, susiplanuoju, ką ir kokiu tikslu apžiūrėsiu ir pirksiu – paruošiu namų darbus, vadinasi. Bet va pasitaiko visai neplanuotų vizitų, ir tada tenka pasidairyti šiaip sau. Besidairant akis užkliūva už visai netikėtų dalykėlių, kurie paskui priverčia pamąstyti ir tolimesnius namų darbus atlikti itin kruopščiai. Štai taip atradau storulius vilnonius Rowan Colourscape Chunky... Gal kiek neišvaizdžios nenusakomų spalvų gijos suintrigavo: ką galima nuveikti su tokiais siūlais? Paklaidžiojusi po Ravelry ir panaršiusi po ten sukauptą pasaulio mezgėjų patirties archyvą radau intriguojantį modelį, kuris iš karto pavirto Planuoto Vizito Tikslu.

Ne šiaip sau intriguojantis modelis. Niekaip nesugalvojau, kaip tiksliai tas Daiktas būtų vadinamas lietuviškai (o atrodo tokia turtinga ta mūsų kalba...). Mova? Gobtuvas? Kaklaskarė? Šalikas? Anglakalbiai be skrupulų vartoja žodį Cowl (gerai jiems), bet pažodinis vertimas į lietuvių kalbą manęs netenkina... Koks čia gaubtas ar gobtuvas, jei jis nedengia galvos??? Vaikystėje turėjau panašų daikčiuką (gerokai ilgesnį ir siauresnį, gerai priglundantį, kartu atlikdavusį šaliko ir kepurės funkcijas), kurį iškilmingai vadinau vamzdžiu (neklauskit, kodėl...). Dabar rašant kažkaip mintyse pasipynė žodis kaklašildis (hm hm, na gal ir nieko toks naujadaras), tai manau, kad taip Daiktas ir bus pakrikštytas. Nes tokia jo vilnonė prigimtis.

Kaklašildžio mezgimo procesas buvo labai greitas ir keliantis maksimalų pasitenkinimą. Aš apskritai mėgstu siūlus su ilgais spalvų perėjimais. Jau vien dėl to, kad rezultatas iš anksto nenuspėjamas ir yra savotiškas iššūkis. O šį kartą taip sakant atitiko kirvis kotą – siūlai modelį. Galima įsivaizduoti, kad siūlus dizaineris Kaffe Fassett nudažė specialiai šiam kaklašildžiui, ar kad jį megzdama Rebecca Hatcher akutes skaičiavo būtent pagal Colourscape Chunky! Ryškus, šiltas, jaukus, akį traukiantis aksesuaras. Must have rudens vėjams siautėjant.
Wave by Rebecca Hatcher, siūlai Rowan Colourscape Chunky (434 Candy pink)

Už nuotraukas dėkoju Sonatai iš MZ. Dar kartą ačiū!

2011 m. liepos 29 d., penktadienis

Žydėjimas 2: Žydintis sodas

Seniai seniai, dar gilią snieguotą žiemą, Ravelryje įsivėliau į intriguojantį žaidimą: draugiškai su kitomis mezgėjomis ėmėmės Paslaptingojo modelio skaros mezgimo. Žinojom nedaug. Kas savaitę modelio autorė atsiųsdavo tolimesnius nurodymus ir dalį aprašymo. Tas savaitinis gabaliukas susimegzdavo taip greitai, o tada vėl likdavo nekantrus kito šeštadienio ryto laukimas... Pamažu mezginyje išaugo ir pražydo gėlės - Žydintis sodas!



Reikia pripažinti, kad šis modelis nėra mano svajonių svajonė. Šiaip jau man labiau patinka tradicinės trikampės skaros arba pusapvalės siauros pusskarės... Bet juk žaidimas yra žaidimas. O skara tapo puikia gimtadienio dovana mano močiutei. (Prieš tai truputį papozavo su kita močiute - medinuke mūsų kiemo bobute.)


Skara Blooming Garden by Tiziana Sammuri

2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Žydėjimas

Nuolatinis vasaros žydėjimas. Žiedai po žiedų. Saldžiais aromatais persisunkęs oras.



Akį traukiančios spalvos. Tobulos ir įmantrios formos. 

  

Žydėjimas po žydėjimo. Žiedai tarp žiedų...

2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis

Pavasariop

Na kokia graži buvo ta šilta saulėta balandžio savaitė... Net neįtikėtina, bet šįryt vėl teko atsiprašyti jau supakuotų vasarai aulinių batų. Su gamta dažniausiai nepasiginčysi. O šiaip – smaguma, kad viskas žaliuoja ir kasdien gausėja žiedų. Kažkurią dieną važiuodama į darbą apsidžiaugiau pamačiusi geltonuojančias purienų saulytes. Purienoms žydint visada žinau, kad vasara visai čia pat. Pievose švyti plukės ir rakteliai, darželiuose jau švyti tulpės, miške mačiau nosis gerokai iškišusius pakalnučių daigus. Toks mielas geras kvepiantis permainų metas!
Permainos aplankė ir mano mažąjį ūkį – šiais metais darže išdygo šiltnamis. Dėl to statinio paskirties šiomis dienomis užvirė karšta smagi diskusija su virtualiomis draugėmis. Viena iš versijų: šiltnamis ir pomidorų auginimas = senatvė, skylėti treningiukai ir dantų protezai... Smagi versija, ar ne? Bediskutuodamos nutarėme, kad greičiausiai tai visgi ne mano variantas (cha cha cha), nes šiltnamis bus naudojamas papildomoms reikmėms. Ne tik eksperimentams su pomidorais ir kitu žemės ūkiu. Vasaros sezonu ten kraustysis ir kai kurios mano orchidėjos! Tiesą sakant, netgi statybos vyko po „dviguba vėliava“... Aš prašiau šiltnamio pomidorams (su slapta mintim, kad pravers ir orchidėjoms), vyras statė šiltnamį orchidėjoms (su dviem slaptom mintim: kad vasarą orchidėjos nuo palangių iškeliaus į šiltnamį ir pagaliau jam nesipainios ir kad gal net užaugs koks pomidoras...). Va kaip būna šiame gyvenime. O svarbiausia, kad dabar visi patenkinti ir kad gyvenimas žengia pirmyn!
Pavasaris truputį pristabdė savo veržlius žingsnius pirmyn, tačiau tikiu – tai laikina. Kiekviena diena yra ta, kuri dar vienu žingsniu priartina mus prie vasaros. Nesvarbu, kad šiandien vėsu ir drėgna, aš vis tiek jau planuoju vasarinius mezgimo/nėrimo projektus, mintyse derinu medvilninių ir lininių siūlų spalvas ir laukiu ilgų šviesių gero oro vakarų, kai su rankdarbiu ir vyno taure įsitaisysiu sūpuoklėse ir klausysiuosi paukščių...

2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Žali žmogeliukai, vienykimės!

Skamba kaip deklaracija?

Galbūt.

Net jeigu ir taip, ši deklaracija yra tokia miela mano širdžiai... Net nesiūlau spėlioti, dėl kokios priežasties. Puikiausiai gali pasufleruoti jau rodytas plakatas. Tarp kitko, žalias! O mielo širdžiai ir ausiai vardo kilmė visai paprasta...

Praėjusiais metais tradicinė pavasarinė kambarinių augalų paroda vyko Raudondvaryje. Tradicinė, nes pavasarį entuziastų organizuojamos parodos jau kelinti metai „važiuoja“ į Kauną (tuo tarpu rudenį šurmuliuoja Vilnius). Pirmoji, nes buvo pagaliau pakrikštyta skambiu „Žalių horizontų“ vardu ir organizuojama tik tik susikūrusios Lietuvos orchidėjininkų draugijos. Nepakartojama, nes Raudondvario dvaras, neslėpsim, turi magiško žavesio ir charizmos... Būtent Raudondvario gyventojai mus, vilkinčius žaliais marškinėliais su LOD logotipu ir užbėgusius į vietinę parduotuvytę, ir praminė žaliais žmogeliukais. Ryškiai žali iš tolo spūstyje šviečiantys marškinėliai buvo tarsi sutartinis ženklas „Klausk – aš galiu atsakyti“, požymis, padedantis išsiskirti ir matytis tarp paprastų lankytojų. LOD'iečiai džiaugsmingai patvirtino tikrai esą žali žmogeliukai ir tuo vardu sėkmingai naudojasi tolimesnėje savo veikloje. 


Labai simbolinė yra toji žalia spalva. Galima ilgiausiai filosofuoti, kad ji susijusi ne tik su „Žaliais horizontais“, augalų mėgėjais ir žinovais... Kiek bekauptume informacijos, absoliučiai visko žinoti neįmanoma ir visgi lieka sričių, kur galime vadintis „žaliais“! Iš kitos pusės, kai gerai pagalvoji, ne tokios jau tolimos asociacijos ir su Žaliųjų judėjimu bei aplinkosauginėmis idėjomis. Ir tai greičiausiai dar ne visos galimos žalios spalvos interpretacijos.

Už poros dienų žali žmogeliukai buriasi „Megoje“ Kaune. Šiandien trečiadienis, rytoj ketvirtadienis, poryt penktadienis – pirmoji ilgai ir nekantriai laukto pasimatymo diena! Kiekvienas iš mūsų laukia Jūsų ir nori susipažinti. Kiekvienas iš mūsų tikisi, kad gali padėti Jums ir suteikti taip reikalingos informacijos apie vieną ar kitą augalą. Jei parodoje pamatysite mus, pasipuošusius žaliaisiais marškinėliais, drąsiai kalbinkit – tam mes ir būsime ten.

...O kartais pasitaiko ir taip... Atokvėpio valandėlė:


Žalieji žmogeliukai vienijasi, „išeina į frontą“ ir Jūsų laukia. Iki pasimatymo!

2011 m. kovo 30 d., trečiadienis

Vis dar be galo džiaugiuosi.

 Štai jo portretai. Neįtikėtina, bet fotografuotis manasis Clapotis keliavo net į... Londoną. Žinoma, Paryžius būtų tinkamesnis variantas, bet tiek jau to...


2011 m. kovo 15 d., antradienis

Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą...

...ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokias. O su saule ir pavasariu artėja džiugūs ir nekantriai laukiami renginiai. MŪSŲ džiaugsmai ir šventės. 

Lygiai po mėnesio, balandžio 15 dieną prasidės egzotinių kambarinių augalų paroda Kaune, PLC „Mega“! Parodoje „Žali horizontai“ susitikti ir pasigrožėti augalais kviečia Lietuvos orchidėjininkų draugija, sukulentų, vabzdžiaėdžių, sanpaulijų ir dar daugelio kitų augalų augintojai.



Šventė. Pasimatymai. Gėlių žiedai ir aromatai. Informacijos srautas. Pažintys. Draugai. Saulėta nuotaika. Pritrintos pūslės ant kojų. Juokas. Ašaros. Nuovargis. Pokalbiai iki paryčių. Adrenalinas. Akys, akys,  akys... Neįtikėtina, kiek daug visko telpa paprastame žodyje PARODA...

Ateik į mūsų šventę. Atsivesk draugų, kolegų, parodyk augalų grožį savo vaikui. Papasakok visiems visiems apie ją, o tuo pačiu ir apie mus. Būk su manim, mano gėlėm ir mano draugais, įsijunk į didelę draugišką saulėtą šeimą...

Busiu ten. Lauksiu. Švęskime kartu.

2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

2 dalis. Tęsinys.

Tęsiam - o čia kelias į pradžią.

Siaurinimas
1 ir tolimesnės nelyginės eilės: pirmą akį išmegzti gerąja, išvirkščios iki priešpaskutinės, 2 paskutines akis sumegzti išvirkščiąja

2 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 2 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 2 gerosios, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
4 eilė:  pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 1 geroji, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 1 geroji, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
6 eilė:  pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
8 eilė:  pirmą akį  išmegzti išvirkščiąja, paleisti vieną akį irti, iš viršutinio palaido siūlo išmegzti persuktą gerąją akį, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], paleisti vieną akį irti, iš viršutinio palaido siūlo išmegzti persuktą gerąją akį, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
10 eilė: pirmą akį  išmegzti išvirkščiąja, 4 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
12 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 3 gerosios, 1 persukta geroji,  [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
1-12 eiles kartoti dar 6 kartus. Lieka 23 akys. Dar pakartoti 1-6 eiles - 13 akių.

Baigimas
1, 3, 5, 7, 9 eilės: pirmą akį išmegzti gerąja, išvirkščios iki priešpaskutinės, 2 paskutines akis sumegzti išvirkščiąja
2 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 3 gerosios, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
4 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 2 gerosios, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 2 gerosios, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
6 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 1 geroji, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 1 geroji, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
8 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
10 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 1 akį paleisti (šįkart išmezginėti persuktos akies nebereikia), 2 paskutinės sumegztos gerąja į kairę
11 eilė: 2 paskutines akis sumegzti išvirkščiąja
Beliko iki galo paleisti akių takelius, jei tas dar nebuvo nepadaryta mezgant...

Viskas! Suslepiam siūlų galus, skalbiam, tampom, džiovinam ir nešiojam. Ir, kaip siūlo modelio autorė Kate Gilbert, einam valgyti kruasanų...

Ech, Clapotis... 1 dalis

Aha, baigiau! Jeigu taip galima pavadinti dar neskalbtą ir neformuotą mezginį... O jei neskalbtas, tai ir nefotografuotas. Bet nutariau bent jau pasidėti čia jo aprašymą lietuviškai (o maža kas...). Originalus aprašymas čia.

Pradžia . Uždėti 2 akis.
1 eilė: 1 išvirkščioji, iš paskutinės akies išmegzti dvi išvirkščias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
2 eilė: pirmą akį nukelti, 1 geroji, 1 užmetimas, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
3 ir tolimesnės nelyginės eilės: pirmą akį nukelti, išvirkščios iki paskutinės, iš paskutinės akies išmegzti dvi išvirkščias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
4 eilė: pirmą akį nukelti, 1 geroji, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
6 eilė: pirmą akį nukelti, 2 gerosios, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 1 geroji, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
8 eilė: pirmą akį nukelti, 3 gerosios, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 2 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
10 eilė: pirmą akį nukelti, 4 gerosios, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
12 eilė: pirmą akį nukelti, 5 gerosios, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 4 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
14 eilė: pirmą akį nukelti, 1 geroji, 1 užmetimas, 2 sumegztos gerąja į dešinę, 3 gerosios, 1 persukta geroji, 1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 2 sumegztos gerąja į kairę, 1 užmetimas, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę). Turim 17 akių.

Platinimas. [skliaustuose esantį raportą kartoti, kiek išeina kartų]
1 ir tolimesnės nelyginės eilės: pirmą akį nukelti, išvirkščios iki paskutinės, iš paskutinės akies išmegzti dvi išvirkščias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
2 eilė: pirmą akį nukelti, 1 geroji, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
4 eilė:  pirmą akį nukelti, 2 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 1 geroji, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
6 eilė:  pirmą akį nukelti, 3 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 2 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
8 eilė:  pirmą akį nukelti, 4 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
10 eilė: pirmą akį nukelti, 5 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 4 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
12 eilė: pirmą akį nukelti, 1 geroji, 1 užmetimas, 2 sumegztos gerąja į dešinę, 3 gerosios, 1 persukta geroji,  [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 2 sumegztos gerąja į kairę, 1 užmetimas, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
Kartoti 1-12 eiles dar 6 kartus - 101 akis. Dar pakartoti 1-6 eiles - 107 akys.

Ilginimas.
1 ir tolimesnės nelyginės eilės: pirmą akį nukelti, išvirkščios iki priešpaskutinės, 2 paskutines akis sumegzti išvirkščiąja


2 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 2 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
4 eilė:  pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 1 geroji, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 4 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
6 eilė:  pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 2 sumegztos gerąja į kairę, 1 užmetimas, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
8 eilė:  pirmą akį  išmegzti išvirkščiąja, paleisti vieną akį irti, iš viršutinio palaido siūlo išmegzti persuktą gerąją akį, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji,  iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
10 eilė: pirmą akį  išmegzti išvirkščiąja, 4 gerosios, 1 persukta geroji, [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 1 geroji, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
12 eilė: pirmą akį išmegzti išvirkščiąja, 3 gerosios, 1 persukta geroji,  [1 geroji, 1 persukta geroji, 3 gerosios, 1 persukta geroji], 1 geroji, 1 persukta geroji, 2 gerosios, iš paskutinės akies išmegzti dvi gerąsias (per vieną ir per kitą akies sienelę)
1-12 eiles kartoti dar 12 kartų.

Bus daugiau. Va čia.

2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienis

Pajūriškai.

Gražu?

Man gražu. Ir net asocijuojasi su saule.

Kai parsinešiau šviežiai nupirktus siūlus ir parodžiau vyresniajam sūnui, paklausiau, ką primena jų spalvos, reakcija buvo žaibiška ir vienareikšmiška: pajūris!!! Ir, beje, visai manęs nenustebino. Tiesiog patvirtino tai, apie ką jau buvau pagalvojusi pati. Melsva/pilkšva/rusva... Parduotuvėje ilgai kilnojau spalvingus kamuoliukus, mintyse (ne)derindama prie spintoje jau įkurdinto spalvyno. Esminė idėja – kad derėtų prie džinsų (ir ne tik), kad šildytų žiemą ir vėsų vasaros vakarą, kad maloniai priglustų prie odos ir glostytų akį. Ne tokia jau ir kukli toji idėja, kai gerai pamąstai, ar ne?

P. S. Laukite tęsinio. Gal net visai greitai.

2011 m. vasario 11 d., penktadienis

Šilumos ir saulės paieškos

Žiema šiemet tokia neįtikėtinai žiemiška. Saulėtų dienų mažoka, mylimos augintinės orchidėjos tinginiauja ir ilsisi laukdamos pavasario, todėl nuotaiką pasikelti tenka pačiai. O kas žiemą sušildys ir pradžiugins geriau už šiltas kojines? Mezgam!


Modelis Waving not Drowning by Violet Green, siūlai Regia Design Line Kaffe Fassett (Landscape Amazonas). 



2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

Kaip mezgėja suvalkietę nudėjo, arba Istorija be ženklo S

Ne ne, smurto šitoje istorijoje nebus. Viskas klojasi gerai, be kraujo praliejimo...
Galiu pasakyti tiek, kad mezgimas tikrai nustojo būti taupiųjų amatu. Priežastys visai paprastos... 

Man (kaip ir daugeliui kitų) visada atrodydavo, kad nusimegzti pačiai reiškia sutaupyti neperkant gatavų drabužių parduotuvėje. Labai ryškūs vaikystės – paauglystės prisiminimai: terba trikotažo atraižų, atboginama vadinamojo „spekulianto“, dubuo su 11 ar 12 kamuoliukų, sukamų ardant tas atraižas, siūlų skalbimas, vyniojimas pervyniojimas... Visuotinio deficito laikais ta kangarinė vilna, kaip ją vadino močiutė ir mama, buvo tikrai neblogas ir nebrangus sprendimas. Ardėm, vyniojom, mezgėm, permezginėjom. Puošėmės. Po kurio laiko nebegalėjau net pažiūrėti į megztą rūbą. Norėjosi ko nors „iš parduotuvės“. Arba bent jau siūto. Vėliau suklestėjo prekyba pigiais rūbais ir mezgimas apskritai prarado prasmę – vadinamuose kuistukuose būdavo galima rasti oho kokių dalykų (net ir visai naujų!) už ohohooo kokią mažą kainą. Na ir kam megzti, jei siūlai kainuoja brangiau, negu visas daiktas? Neapsimoka visiškai...

Kai į galvą trenkė mintis, kad noriu megzti, kai pradėjau ieškoti modelių ir derinti jiems siūlus, paaiškėjo, kad visuotiniais interneto laikais tai laaabai paprasta. Nebūtina pervažiuoti miesto tris kartus, kad susirinktum informaciją apie asortimentą ir kainas. O apie kokybę galima pasiklausti ne tik galbūt pardavimais suinteresuotos pardavėjos, bet ir daugybės virtualiai pažįstamų mezgėjų! Bet...

Išsirinkti siūlus internetu galiu, bet pirkti – ne. Bent jau kol kas. Man reikia kontakto, reikia gyvai pamatyti spalvas, paliesti ir pajusti. Todėl su kandidatų sąrašu mintyse važiuoju į siūlų parduotuvę. Pabendrauti su jais ir apsispręsti. Tada pirkti.

Nežinau, kur pirmą kartą išgirdau (o greičiau turbūt perskaičiau) apie Mezgimo zoną. Pamenu, kad labai knietėjo ten apsilankyti ir viską apžiūrėti. O kai pasiryžau, abejonių neliko. Suvalkietiška sąžinė žiauriausiai bandė apriboti mano norus ir idėjas. Visaip visaip. Bandžiau susitarti su ja, bandžiau apgauti. Tačiau ką galiu padaryti... TIE siūlai su manimi kalbasi, šildo akis ir rankas, pulsuojančią jų energiją siurbia pirštų galiukai... Pabandžiau rasti (na suvalkietiškai gi) kažką panašaus, bet pigiau. Nusivyliau. Per didelis skirtumas. Kaip megzti, jei rankos nepatiria lytėjimo malonumo? Mezginys po pirmo skalbimo praranda vaizdą? 

Sąžinė buvo įveikta. Suvalkietė išleidžiama į užtarnautą poilsį, kai mezgėja eina rinktis siūlų. 

2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

NeRutina

Smagu ištrūkti iš rutinos.

Žinoma, ir kasdienybė gali būti labai įdomi. Dokumentai, susitikimai, pokalbiai. Vinukai, varžteliai, kompaktiniai diskai, laidai, dėžės, peiliai, samčiai, keptuvės, sniego kastuvas. Pirkinių krepšys. Ausinukas, knyga, virbalai, biseris. Kaip malda kartojamos frazės: Pamokas paruošėt? Kuprines susikrovėt? Rūbai suruošti? Indus susitvarkėt? VĖL PASTABA??? Et...

...O vakar švietė saulė. Gražus baltas saulėtas žiemos sekmadienis. Tiesa, Kauno danguje saulės nebesimatė per debesis, o ir snyguriavo, bet saulėtos dienos nuotaika nedingo. Popietė su LOD bendraminčiais prabėgo kaip mirksnis. Kaip vis dėlto trūksta to gyvo buvimo kartu... Net nekalbu apie tai, kad seminaruose nagrinėjame aktualius klausimus, kylančius domintis nuostabiais augalais. Daug ką galima susirasti ir susižinoti pasauliniame žiniatinklyje. Daug ką galima perskaityti specializuotoje literatūroje. Bet gyvo žodžio tai nepakeis.

Man gera būti tarp tų žmonių. Mano kasdienybę tai nuspalvina ryškesnėmis spalvomis. Susitikimai išvaiko debesuotą niūrą ir įžiebia saulę. Pasaulis vėl ir vėl tampa saulėtu!

2011 m. sausio 21 d., penktadienis

Po tylos

Ilgokai tylėjau.

Labai jau intensyvus laikotarpis toji žiema, stebėtinai. Kalėdos. Tarpušventis. Naujųjų sutiktuvės. Darbasdarbasdarbasdarbasdarbas... Labai gailiuosi, kad nesuspėjau įamžinti vyniojamų dovanoms kalėdinių skarų. Gimstantys mintyse dienoraščio įrašai buvo tyliai nugramzdinti nebūtin dėl nuolatinės laiko stokos. Bet...

Šiandien – lengvas atokvėpis. Porą laisvesnių akimirkų bandau išnaudoti palikdama pėdsaką čia. Tą porą, kurios, net ir labai norėdama, negaliu sau leisti išnaudoti su virbalais rankose.  Virbalus paimsiu vakare, pagaminusi šeimai vakarienę, o čia tiesiog atsinešu trumpų išnaudotų akimirkų rezultatą... Vieną iš jų.




Aš beveik niekada nemūviu pirštinių. Nemėgstu. Ypač nuo to laiko, kai „atradau“ riešines. Nežinau, kokia mūza, ant kurio peties ir kada man nutūpė, kad ryžausi pradėti megzti SAU pirštines, ir dar raštuotas! Nieko net panašaus gyvenime nebuvau mezgusi! Matyt, kalta baltoji žiema... Na, ir dar Ravelry lobynai. Beklaidžiojant  po juos į galvą šauna dar beprotiškesnių idėjų... Ir todėl net nemanau, kad mano Ruba'iyat Mittens yra paskutinės numegztos pirštinės šią baltą šaltą... Man patiko. Planavimas, procesas, rezultatas – viskas tobula. (Na gerai, aš žinau, ką padariau ne taip ir kad kitą kartą turiu daryti teisingai). (Ai, o kad ardžiau ir permezgiau vieną pirštinę tam, kad suvienodinčiau dydį, tegu istorija visai nutyli). Tobuli siūlai, pirkti tobuloje parduotuvėje. Tobulai jaukūs mezgamieji vakarai, plepant su vaikais ir mėgaujantis vyno taure (daugiau nei viena taurė per pirštinių mezgimo vakarą  nerekomenduotina, antraip ateinantis vakaras nesunkiai gali tapti ardymo...).

Matyt, teks išmokti pirštines naudoti pagal paskirtį.