Rodomi pranešimai su žymėmis orchidėjos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis orchidėjos. Rodyti visus pranešimus

2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

Tai, kas džiugina labiau, negu Kalėdos ir gimtadienis kartu sudėjus...


Maloniai kviečiame apsilankyti kambarinių augalų parodoje „Augalų labirintai“, kuri vyks šių metų rugsėjo 28–30 dienomis Vilniuje, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakultete (Studentų g. 39). Galėsite ne tik pamatyti sukulentų, orchidėjų, sanpaulijų, vabzdžiaėdžių ekspozicijas, bet ir pabendrauti su augintojais–kolekcionieriais.
Parodos darbo laikas: rugsėjo 28 ir 29 d. 11–19 val., rugsėjo 30 d. 11–17 val.
Penktadienis – vaikų diena. Ekskursijas prašome registruoti iš anksto el. paštu augalulabirintai@gmail.com.
Bilietų kainos: suaugusiems – 5 Lt, vaikams, studentams, senjorams – 2 Lt.

Informacija teikiama el. paštu augalulabirintai@gmail.com

2012 m. rugpjūčio 29 d., trečiadienis

Mažas stebuklas

Kai labai panori stebuklo, tai ir barzdos žydi...

Tillandsia usneoides
Taip būna, kai barzdas per vasarą augini pakabintas vyšnioje. Pamirštas. Paliktas likimo valiai savarankiškai egzistencijai...

2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Žali horizontai

Aš būsiu ten. Ir ne tik aš - į pasimatymą kviečia visi Lietuvos orchidėjininkų draugijos nariai su bičiuliais sukulentų, vabzdžiaėdžių augalų, sanpaulijų augintojais. Siūlau nepraleisti progos ir dalyvauti pavasario šventėje, spalvų, formų ir kvapų fiestoje! Bus ką pamatyti ir nuveikti.

Daugiau informacijos galima rasti www.orchids.lt - Lietuvos orchidėjininkų draugijos svetainėje.

2012 m. balandžio 3 d., antradienis

...


Ant palangės vis dar pavasaris. Už lango - neįtikėtina, bet vėl žiema!

Plejonių laikas mano palangėje jau į pabaigą, laukiu išsiskleidžiant paskutiniojo žiedo. Jis vis dar BUS. 

Nuotraukose (eilės tvarka): P. Tongariro, P. formosana 'Snow Cup', P. Jorullo, P. formosana 'Snow Bunting'.






2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

Pavasario šaukliai

Jie rodosi visu grožiu! Tiksliau, jos. Žaibo greičiu bunda ir auga mano šaldytuvinės orchidėjos – plejonės. 

Susodinau jas gana vėlokai, vasario 24 dieną (tuo tarpu anglai jas sodina per Kalėdas...). Visi miegantys gumbeliai sodinimo metu jau rodė akivaizdžius nemiegojimo požymius... Rezultato ilgai laukti nereikėjo. Pirmoji kregždė, aplankiusi mano darbo kabineto palangę ir išsiskleidusi šįryt – Pleione Britannia 'Doreen'.


Šitos gėlės žiedų labai laukia viena mano kolegių. Tikiuosi, ji greitai pasveiks ir atėjusi į darbą spės pasidžiaugti „savo gėlės“ žiedais. Linkėjimai Tau, Giedre!

2012 m. kovo 8 d., ketvirtadienis

Ruoša

Ne tik aš bundu iš žiemos miego. Turbūt nekeista?

Labai myliu savo nuostabiuosius augalus. Orchidėjos – mano didžioji gyvenimo aistra, to neslepiu. O žiema, kurią kasmet tenka kažkaip pragyventi, yra tikrai pats sunkiausias metas namuose auginamiems egzotiniams augalams. Tamsu (o ties pusiauju diena visada trunka 12 valandų), sausa (o kažkur lyja musoniniai lietūs ir gaivina rasotas kalnų vėjelis). Hmmm... Ilgėjančios, pavasarinės saulės nušviestos dienos yra labai konkretūs gerėjančių gyvenimo sąlygų pranašai. Pavasarėja. Bundu ne tik aš, bet ir mano gėlės.

Ir mintys pakinta. Šiuo laikotarpiu vizualizuoju, kaip turės atrodyti mano daržas, ką ir kur sėsiu ar sodinsiu. Lentynėlėje kaupiasi spalvingos sėklų pakuotės. Pradedu planuoti permainas, kurios lauks mylimukių kambarinių...

Sodinimai. Cha! Niekada nepamiršiu, kokiomis drebančiomis rankomis ėmiausi pirmojo savo pirmosios orchidėjos persodinimo. Kiek laiko vėliau stebėjau, ar netyčia nebūsiu pridirbusi ką blogo... Antrasis kartas buvo gerokai lengvesnis, kuo toliau, tuo paprasčiau ėmiau žiūrėti į šį užsiėmimą. Dabar - jau jokio streso. Dabar jau galiu ir dalintis savo patirtimi ir atradimais su kitais augintojais.

Tą ir darysime. Lietuvos orchidėjininkų draugijos nariai vėl imasi orchidėjų persodinimo meno mokyti praktinio seminaro metu. Taigi, susitinkame kovo 18 dieną, 14 valandą Vilniuje, Rasų g. 50A ir raitojamės rankoves!

Išsami informacija čia. Lauksiu!

2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Žydėjimas

Nuolatinis vasaros žydėjimas. Žiedai po žiedų. Saldžiais aromatais persisunkęs oras.



Akį traukiančios spalvos. Tobulos ir įmantrios formos. 

  

Žydėjimas po žydėjimo. Žiedai tarp žiedų...

2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis

Pavasariop

Na kokia graži buvo ta šilta saulėta balandžio savaitė... Net neįtikėtina, bet šįryt vėl teko atsiprašyti jau supakuotų vasarai aulinių batų. Su gamta dažniausiai nepasiginčysi. O šiaip – smaguma, kad viskas žaliuoja ir kasdien gausėja žiedų. Kažkurią dieną važiuodama į darbą apsidžiaugiau pamačiusi geltonuojančias purienų saulytes. Purienoms žydint visada žinau, kad vasara visai čia pat. Pievose švyti plukės ir rakteliai, darželiuose jau švyti tulpės, miške mačiau nosis gerokai iškišusius pakalnučių daigus. Toks mielas geras kvepiantis permainų metas!
Permainos aplankė ir mano mažąjį ūkį – šiais metais darže išdygo šiltnamis. Dėl to statinio paskirties šiomis dienomis užvirė karšta smagi diskusija su virtualiomis draugėmis. Viena iš versijų: šiltnamis ir pomidorų auginimas = senatvė, skylėti treningiukai ir dantų protezai... Smagi versija, ar ne? Bediskutuodamos nutarėme, kad greičiausiai tai visgi ne mano variantas (cha cha cha), nes šiltnamis bus naudojamas papildomoms reikmėms. Ne tik eksperimentams su pomidorais ir kitu žemės ūkiu. Vasaros sezonu ten kraustysis ir kai kurios mano orchidėjos! Tiesą sakant, netgi statybos vyko po „dviguba vėliava“... Aš prašiau šiltnamio pomidorams (su slapta mintim, kad pravers ir orchidėjoms), vyras statė šiltnamį orchidėjoms (su dviem slaptom mintim: kad vasarą orchidėjos nuo palangių iškeliaus į šiltnamį ir pagaliau jam nesipainios ir kad gal net užaugs koks pomidoras...). Va kaip būna šiame gyvenime. O svarbiausia, kad dabar visi patenkinti ir kad gyvenimas žengia pirmyn!
Pavasaris truputį pristabdė savo veržlius žingsnius pirmyn, tačiau tikiu – tai laikina. Kiekviena diena yra ta, kuri dar vienu žingsniu priartina mus prie vasaros. Nesvarbu, kad šiandien vėsu ir drėgna, aš vis tiek jau planuoju vasarinius mezgimo/nėrimo projektus, mintyse derinu medvilninių ir lininių siūlų spalvas ir laukiu ilgų šviesių gero oro vakarų, kai su rankdarbiu ir vyno taure įsitaisysiu sūpuoklėse ir klausysiuosi paukščių...

2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Žali žmogeliukai, vienykimės!

Skamba kaip deklaracija?

Galbūt.

Net jeigu ir taip, ši deklaracija yra tokia miela mano širdžiai... Net nesiūlau spėlioti, dėl kokios priežasties. Puikiausiai gali pasufleruoti jau rodytas plakatas. Tarp kitko, žalias! O mielo širdžiai ir ausiai vardo kilmė visai paprasta...

Praėjusiais metais tradicinė pavasarinė kambarinių augalų paroda vyko Raudondvaryje. Tradicinė, nes pavasarį entuziastų organizuojamos parodos jau kelinti metai „važiuoja“ į Kauną (tuo tarpu rudenį šurmuliuoja Vilnius). Pirmoji, nes buvo pagaliau pakrikštyta skambiu „Žalių horizontų“ vardu ir organizuojama tik tik susikūrusios Lietuvos orchidėjininkų draugijos. Nepakartojama, nes Raudondvario dvaras, neslėpsim, turi magiško žavesio ir charizmos... Būtent Raudondvario gyventojai mus, vilkinčius žaliais marškinėliais su LOD logotipu ir užbėgusius į vietinę parduotuvytę, ir praminė žaliais žmogeliukais. Ryškiai žali iš tolo spūstyje šviečiantys marškinėliai buvo tarsi sutartinis ženklas „Klausk – aš galiu atsakyti“, požymis, padedantis išsiskirti ir matytis tarp paprastų lankytojų. LOD'iečiai džiaugsmingai patvirtino tikrai esą žali žmogeliukai ir tuo vardu sėkmingai naudojasi tolimesnėje savo veikloje. 


Labai simbolinė yra toji žalia spalva. Galima ilgiausiai filosofuoti, kad ji susijusi ne tik su „Žaliais horizontais“, augalų mėgėjais ir žinovais... Kiek bekauptume informacijos, absoliučiai visko žinoti neįmanoma ir visgi lieka sričių, kur galime vadintis „žaliais“! Iš kitos pusės, kai gerai pagalvoji, ne tokios jau tolimos asociacijos ir su Žaliųjų judėjimu bei aplinkosauginėmis idėjomis. Ir tai greičiausiai dar ne visos galimos žalios spalvos interpretacijos.

Už poros dienų žali žmogeliukai buriasi „Megoje“ Kaune. Šiandien trečiadienis, rytoj ketvirtadienis, poryt penktadienis – pirmoji ilgai ir nekantriai laukto pasimatymo diena! Kiekvienas iš mūsų laukia Jūsų ir nori susipažinti. Kiekvienas iš mūsų tikisi, kad gali padėti Jums ir suteikti taip reikalingos informacijos apie vieną ar kitą augalą. Jei parodoje pamatysite mus, pasipuošusius žaliaisiais marškinėliais, drąsiai kalbinkit – tam mes ir būsime ten.

...O kartais pasitaiko ir taip... Atokvėpio valandėlė:


Žalieji žmogeliukai vienijasi, „išeina į frontą“ ir Jūsų laukia. Iki pasimatymo!

2011 m. kovo 15 d., antradienis

Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą...

...ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokias. O su saule ir pavasariu artėja džiugūs ir nekantriai laukiami renginiai. MŪSŲ džiaugsmai ir šventės. 

Lygiai po mėnesio, balandžio 15 dieną prasidės egzotinių kambarinių augalų paroda Kaune, PLC „Mega“! Parodoje „Žali horizontai“ susitikti ir pasigrožėti augalais kviečia Lietuvos orchidėjininkų draugija, sukulentų, vabzdžiaėdžių, sanpaulijų ir dar daugelio kitų augalų augintojai.



Šventė. Pasimatymai. Gėlių žiedai ir aromatai. Informacijos srautas. Pažintys. Draugai. Saulėta nuotaika. Pritrintos pūslės ant kojų. Juokas. Ašaros. Nuovargis. Pokalbiai iki paryčių. Adrenalinas. Akys, akys,  akys... Neįtikėtina, kiek daug visko telpa paprastame žodyje PARODA...

Ateik į mūsų šventę. Atsivesk draugų, kolegų, parodyk augalų grožį savo vaikui. Papasakok visiems visiems apie ją, o tuo pačiu ir apie mus. Būk su manim, mano gėlėm ir mano draugais, įsijunk į didelę draugišką saulėtą šeimą...

Busiu ten. Lauksiu. Švęskime kartu.

2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

NeRutina

Smagu ištrūkti iš rutinos.

Žinoma, ir kasdienybė gali būti labai įdomi. Dokumentai, susitikimai, pokalbiai. Vinukai, varžteliai, kompaktiniai diskai, laidai, dėžės, peiliai, samčiai, keptuvės, sniego kastuvas. Pirkinių krepšys. Ausinukas, knyga, virbalai, biseris. Kaip malda kartojamos frazės: Pamokas paruošėt? Kuprines susikrovėt? Rūbai suruošti? Indus susitvarkėt? VĖL PASTABA??? Et...

...O vakar švietė saulė. Gražus baltas saulėtas žiemos sekmadienis. Tiesa, Kauno danguje saulės nebesimatė per debesis, o ir snyguriavo, bet saulėtos dienos nuotaika nedingo. Popietė su LOD bendraminčiais prabėgo kaip mirksnis. Kaip vis dėlto trūksta to gyvo buvimo kartu... Net nekalbu apie tai, kad seminaruose nagrinėjame aktualius klausimus, kylančius domintis nuostabiais augalais. Daug ką galima susirasti ir susižinoti pasauliniame žiniatinklyje. Daug ką galima perskaityti specializuotoje literatūroje. Bet gyvo žodžio tai nepakeis.

Man gera būti tarp tų žmonių. Mano kasdienybę tai nuspalvina ryškesnėmis spalvomis. Susitikimai išvaiko debesuotą niūrą ir įžiebia saulę. Pasaulis vėl ir vėl tampa saulėtu!

2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

Maži džiaugsmai (antras dublis)

Yra dalykų, kuriais girtis nepadoru. Yra dalykų, kuriais girtis galima. Yra dalykų, kuriais girtis būtina ir privaloma!
Ir giriuosi. Gal dėl to, kad žiema. Gal ne. Žiedai juk džiugina bet kuriuo metų laiku. O čia – beveik kalėdiniai...

Phaiocalanthe Kryptonite mano kolekcijoje atsirado praėjusią žiemą – vasarį. Per pietų pertrauką (hm, tai tampa jau tendencija – geriausi dalykai įsigyjami būtent pietų pertraukos metu. Verta susimąstyti!). Reikėjo matyti, kokiomis akimis kolega žiūrėjo į mane, bandančią tą trapų belapį nelabai suvokiamą padarą susukti į skraistę ir dar pakišti po palto skvernu... Parvežimas įvyko sėkmingai, žydėjo ant vėsios palangės darbo kabinete dar gana ilgai. Žmonės, kuriems vazonas su žaliomis „morkomis“ buvo iškilmingai pristatomas orchidėja, kraipė galvas. Pavasariop jaunų auginių lapai „išsivyniojo“, augalas tapo panašesnis į augalą, aistros aprimo. Vasarą prieš atostogas orchidėja pagaliau parkeliavo į namus, buvo persodinta ir šiltajam sezonui įkurdinta balkone. O spalio pabaigoje išdidi Kriptonito šeimininkė (kchm kchm) forume pradėjo girtis lendančiais pažadais!

Gruodis. Žydi. Nuotraukoje trys žiedai, vakar išsiskleidė ketvirtasis, dar laukia du pumpurai. Tikrai smagus augalas – rekomenduoju.

Maži džiaugsmai

Vis artėjant šventėms ir geometrine progresija augant žmonių, paklaikusiomis akimis besiblaškančių parduotuvėse, skaičiui, džiaugiuosi dėl kitų dalykų. Tokių, kurių atsiradimas mano gyvenime ir daro jį saulėtu. Tokių, kaip šis saulės spalva žydintis cimbidis...
Čia mano šeštoji orchidėja. Į namus ji atkeliavo niūrų 2006–ųjų lapkritį. Dovana, kurią rinkausi pati. Nepajėgiau atsispirti švytinčiai geltonai spalvai ir tulpių kvapui... Nesvarbu, kad po žydėjimo buvo meiliai pervadinta viksva,  ajeru ir kitais malonybiniais žodelyčiais vardelyčiais... Ir nesvarbu, kad tuos vardus kaip kokius ordinus dėvėjo iki pat 2010 rudens, kai vieną dieną ėmė ir pateikė deklaraciją:

„Dėmesio, žydėsiu!“

Va ir žydi. Ir švyti geltoniu niūrioje gruodžio kasdienybėje. Ir kvepia tulpėmis. O aš turiu vilties, kad (pagaliau! po visų gąsdinimų ir grasinimų) atsirado supratimas ir sutarimas, kaip mums su išdidžiuoju cimbidžiu draugauti toliau...

2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis

Kviečiu į pasimatymą...

...sekmadienį popiet.

Gruodžio 12 d. 14 val. Vilniuje, Rasų g. 50A (LOD atstovybėje), vyks trečiasis Lietuvos orchidėjininkų draugijos organizuojamas praktinis seminaras. Mindaugas papasakos apie Dendrobium genties orchidėjas, Asta pabers patarimų, kaip išsirinkti orchidėją, tinkančią būtent Jūsų namams, taip pat pasikartosime antrojo seminaro (Cymbidium gentis) medžiagą, atsakinėsime į visokiausius Jūsų klausimus apie orchidėjas...

Seminaro dalyviams privaloma atsinešti gerą nuotaiką!

Išsamesnė informacija čia.

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Kas yra atradimas?

Jau pripažinau, kad esu ligonė. O meilė orchidėjoms yra ne tik sunki, bet ir greitai plintanti liga. Šiais laikas jos sutinkamos praktiškai kiekvienuose namuose... bent jau tų žmonių, su kuriais susiduriu savo kasdienybėje. Žinoma, išgirstu ir komentarų, kad jos atrodo negyvos, kad skleidžia blogą energiją, kad tai augalai – parazitai... Netiesa.

Jos gyvos. Jos džiugina akis ir širdį. Jos neskuba. Joms reikia tik trupučio mano dėmesio ir laiko.

Pamenu pačią pradžią. Pirmąjį augalą stebėjau įsitempusi, kiekvieną dieną laukdama, kaip jis reaguos į mano namus, mano negrabią priežiūrą, mano baimę... Naujas pumpuras, naujas lapas, nauja šaknelė – kiekvienas jų buvo naujas mano atradimas. Pirmas persodinimas... Oho, kaip drebėjo rankos! Tuo metu jau buvau pasirankiojusi teorinių žinių ir virtualiai susipažinusi su daugiau patirties turinčiais bendraminčiais. Drąsiai ir šiandien galiu teigti: vienas lauke ne karys, o tinkama kompanija tikrai padėjo patogiai ir ilgam įsitaisyti sergančiųjų orchidėjlige palatoje.

Bėgant laikui keitėsi virtualių susibėgimų vietos, padažnėjo gyvi susitikimai, suintensyvėjo bendra vieša veikla. Šiandien su pasididžiavimu rašau – esu Lietuvos orchidėjininkų draugijos narė. Džiaugiuosi galėdama bendrauti su tikrai ypatingais žmonėmis. Džiaugiuosi, kad aistra orchidėjoms padėjo man atrasti ir daug daug dalykų, kurie pasaulį daro saulėtą...

2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

Priklausomybė Nr. 1

Sveiki, aš vardu Jurga, ir aš priklausoma nuo orchidėjų.
Susižavėjimas šiais augalais gimė 2004 metais. Tuo metu gyvenimas buvo nuvedęs tolokai nuo Lietuvos - teko pagyventi šiaurės Italijoje, kalnuotajame Pietų Tirolyje (Alto–Adige). Myliu tą kraštą ir jo architektūrą, austriškai/šveicariškai dailius namukus atvirais langais. Tenykščiai žmonės nesislepia – net pirmojo aukšto langų netemdo užuolaidos. Lengvas baltas rankų darbo nėrinukas ir gėlės. Balti ar alyviniai falenopsiai...
Mano pirmoji orchidėja – irgi baltas falenopsis. Dovanotojai gerai žinojo, kaip man patinka orchidėjos. Ir kad bijau net pabandyti auginti tokį, kaip atrodė, reiklų ir pretenzingą augalą. 2005 m. lapkritį mano namai pasipuošė pirmaisiais žiedais. Kai pirmoji orchidėja sėkmingai išgyveno žiemą, augalai pamažu pamažu ėmė užkariauti laisvas palanges.
Jų nedaug – tik penkiasdešimt penkios. Negaliu net lygintis su kitais kolegomis, turinčiais analogišką priklausomybę. Bandau kiek įmanoma atsakingiau rinktis naujas gyventojas, nes palangės visgi nėra guminės. O dar juk visada reikia pasilikti vietos rezervui!