2011 m. sausio 21 d., penktadienis

Po tylos

Ilgokai tylėjau.

Labai jau intensyvus laikotarpis toji žiema, stebėtinai. Kalėdos. Tarpušventis. Naujųjų sutiktuvės. Darbasdarbasdarbasdarbasdarbas... Labai gailiuosi, kad nesuspėjau įamžinti vyniojamų dovanoms kalėdinių skarų. Gimstantys mintyse dienoraščio įrašai buvo tyliai nugramzdinti nebūtin dėl nuolatinės laiko stokos. Bet...

Šiandien – lengvas atokvėpis. Porą laisvesnių akimirkų bandau išnaudoti palikdama pėdsaką čia. Tą porą, kurios, net ir labai norėdama, negaliu sau leisti išnaudoti su virbalais rankose.  Virbalus paimsiu vakare, pagaminusi šeimai vakarienę, o čia tiesiog atsinešu trumpų išnaudotų akimirkų rezultatą... Vieną iš jų.




Aš beveik niekada nemūviu pirštinių. Nemėgstu. Ypač nuo to laiko, kai „atradau“ riešines. Nežinau, kokia mūza, ant kurio peties ir kada man nutūpė, kad ryžausi pradėti megzti SAU pirštines, ir dar raštuotas! Nieko net panašaus gyvenime nebuvau mezgusi! Matyt, kalta baltoji žiema... Na, ir dar Ravelry lobynai. Beklaidžiojant  po juos į galvą šauna dar beprotiškesnių idėjų... Ir todėl net nemanau, kad mano Ruba'iyat Mittens yra paskutinės numegztos pirštinės šią baltą šaltą... Man patiko. Planavimas, procesas, rezultatas – viskas tobula. (Na gerai, aš žinau, ką padariau ne taip ir kad kitą kartą turiu daryti teisingai). (Ai, o kad ardžiau ir permezgiau vieną pirštinę tam, kad suvienodinčiau dydį, tegu istorija visai nutyli). Tobuli siūlai, pirkti tobuloje parduotuvėje. Tobulai jaukūs mezgamieji vakarai, plepant su vaikais ir mėgaujantis vyno taure (daugiau nei viena taurė per pirštinių mezgimo vakarą  nerekomenduotina, antraip ateinantis vakaras nesunkiai gali tapti ardymo...).

Matyt, teks išmokti pirštines naudoti pagal paskirtį.

3 komentarai:

  1. Dailios pirštinės :) Man mistika pakolkas. Nemoku megzti keliom spalvos, arba labai sutraukta gaunasi, arba skylės didžiausios.. O pirštines moku tik kumštines vienspalves.. Na gal kitai žiemai išmoksiu ką gražaus nusimegzti..

    AtsakytiPanaikinti